Iki menkiausios detalės išlaikytas konceptualumas
Renovacija moderniu stiliumi
Brutalizmo architektūra pasižymi labai aiškiais bruožais. Ji konkreti, tiesi ir atvira, joje nėra jokių pagražinimų. 1962 m. vyriausiasis bažnytinis architektas Raineris Disse, studijavęs pas 7-ojo dešimtmečio architektūros genijų Egoną Eiermanną, Freiburge pastatė Šv. Elžbietos bažnyčios ir varpinės ansamblį. Po kurio laiko pastatas buvo sekuliarizuotas, perduotas visuomeninėms reikmėms. Vadovaujantis sąmoningu požiūriu į architektūrinį paveldą ir išsaugant bei atnaujinant vertingą pastato konstrukciją šis impozantiškas brutalizmo statinys buvo prikeltas naujam gyvenimui.
Brutalizmui būdingas atviras ir atsakingas požiūris į statybinių medžiagų naudojimą. Puikus to įrodymas yra Šv. Elžbietos bažnyčios varpinė. 2006 m. bažnyčios nava buvo sekuliarizuota ir perprojektuota į gyvenamąjį namą, kuriame įrengti 43 butai. Nuo tada varpinė liko stovėti kaip vienišas praeities reliktas, susitingęs nuolatinėje egzistencinėje nežinioje. Atsieta nuo navos varpinė nebeteko savo funkcionalumo. Tačiau 2014 m. šį belangį betono bokštą pastebėjo interjero dizainerė Ingrida Maria Buron de Preser. „Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Jame Išsyk įžvelgiau kažką magiško“, – savo įspūdį prisimena dizainerė. Bendradarbiaudama su valstybine paveldosaugos institucija ji sukūrė statinio perprojektavimo koncepciją, įsigijo jį ir ėmėsi kruopščių atnaujinimo darbų. Jos idėja – pasitelkus architektūrinės integracijos metodą visiškai išsaugoti ir atnaujinti betoninę pastato konstrukciją, kad, konceptualiai pakeitus paskirtį, apleista varpinė atgytų.
Pats bokštas daugelį metų stovėjo tuščias, buvo apgailėtinos būklės, suniokotas vandalų ir iš vidaus apėjęs purvu. Pirmiausia dizainerė betono sienose suprojektavo didelius langus nuo lubų iki grindų, kad į bokštą pakliūtų kiek įmanoma daugiau šviesos.
„Šiandien yra kur kas pigiau nugriauti seną statinį ir jo vietoje pastatyti naują. Tačiau aš troškau išlaikyti šį brutalizmo architektūros šedevrą ir atnaujinti bokštą taip, kad jis išliktų kultūriniu monumentu“, – pasakoja dizainerė.
Išgryninta funkcionalumo ir estetikos sąveika
Norint, kad bokštas taptų tinkamas gyventi, reikėjo įrengti ir inžinerinius tinklus. Pasak I. M. B. de Preser, TECE sistemų dėka jai pavyko atnaujinti pastatą, išsaugant autentišką statinio konstrukciją, jos nepažeisti, suteikti stilingų akcentų. Rezultatas atrodo gerai! „Norėjau atskleisti pojūtį, kurį žmogui kelia šis architektūros stilius“, - sakė dizainerė. Būtent todėl apdailai ji ieškojo tinkamų medžiagų, kad jos leistų išsaugoti autentišką architektūrinių formų ir spalvų vientisumą. „TECE gaminiai išsiskiria išgryninta funkcine ir estetine sąveika. Jiems būdingo nesenstančio dizaino dėka gali būti nepastebimai integruoti į jau esamą architektūrą. Buron de Preser šmaikštauja: „Be to, man patinka sumaniai suprojektuoti gaminiai, kuriuos kiekvienas gali įpirkti“.
Todėl nenuostabu, kad viršutiniame lofte savo vietą lengvai surado TECEone unitazas su bidė funkcija, pasižymintis minimalistine konstrukcija ir koncentruotu funkcionalumu – be jokių puošmenų. Projektą įgyvendinantys dizaineriai atsižvelgė ir į tai, kad pastate, kuriame nuolat keičiasi lankytojai, itin svarbu užtikrinti intuityvias, lengvai suprantamas naudojimo galimybes. Kaip tik tokiomis ir išsiskiria šis unitazas su bidė funkcija. Be to, dizainerė žengė dar vieną žingsnį pirmyn. Unitazą su bidė funkcija ji sujungė su reguliuojamo aukščio TECElux WC terminalu.
Eiermanno stiliumi optimaliai išnaudota kiekviena niša
Trijose patalpose, dušo zonoje dizainerė pasirinko TECEdrainprofile lataką. Šis profilis pasižymi taupiu tvarių medžiagų naudojimu, jo dizainas išgrynintas iki pačios esmės, o visa konstrukcija sklandžiai integruota į kambario architektūrą. Jis puikiai atrodo didelių, šviesių plytelių, kuriomis išklijuotos grindys ir sienos, fone.
Dizainerės pastangas vainikavo sėkmė! Apleista varpinė tapo gyvybingu keturių aukštų pastatu su stilingais loftais ir butais, kuriuose įrengti miegamieji, virtuvės, vonios ir grindų lygyje montuojami dušai. 5 m aukščio apatinį aukštą galima nuomoti kaip galeriją, parodų salę, koncepcinę parduotuvę ar kulinarijos studiją. Statinį vainikuoja viršutiniame aukšte įsikūręs daugiau nei 8 m aukščio „Heaven's Gate“ loftas, iš kurio atsiveria įspūdinga Freiburgo panorama.
